- šėnyti
- ךė́nyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (vok. schienen) tr. NdŽ 1. Q444, R307, MŽ411, N, Užv kaustyti roges, ratus: Su šėnimis šė́nyk pavažas rogių, važių J. Klabūkai (rogutės) nešėnyti, tik lentelės Lš. Šė́nytų rogių jau plentu netrauks, ba daiktais juoduoja Krok. Anas kalvis šė́nija vežimus Al. 2. mušti, dyžti: Šė́nyti kailį J. \ šėnyti; apšėnyti; pašėnyti
Dictionary of the Lithuanian Language.